- pramonius
- pramonius sm. žr. 1 pramonis 1; plg. pramanius: Verksmas tai durno pramonius Prng. Jo pramonius – arkliui per pilvą mušt, kai notūrijas Prng.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pramonius
Look at other dictionaries:
pramonis — 1 prãmonis sm. (1) Žg, pramonỹs (3b) Kair, Rs, Užv 1. CI780, J prasimanymas, išmonė: Kam čia reikia tų visokių prãmonių: pasiūsiu po senos mados, derės vaikiuo nešioti Skd. Tu su savo naujais pramoniais nėšinkis sau šalin! Žem. Toksai pragumas … Dictionary of the Lithuanian Language
